Menu

Lituanien

Le lituanien (en lituanien : lietuvių kalba) est une langue appartenant au groupe baltique oriental de la famille des langues indo-européennes parlée par 2 800 000 personnes en 2012 en Lituanie et par 3 001 430 personnes dans le monde.

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (dauguma jų gyvena Lietuvoje). Drauge su latvių, mirusiomis prūsų, jotvingių ir kitomis baltų kalbomis priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbų grupei. Pirmieji lietuvių kalbos rašytiniai paminklai atsirado vėlokai, apie XVI a., tačiau net dabartinė lietuvių kalba pasižymi dideliu archajiškumu (ypač vardažodžių linksniavimo srityje). Fonetiškai ir morfologiškai konservatyvi lietuvių kalba žymiai artimesnė baltų prokalbei negu naujoviškesnė latvių kalba. Lietuvių kalba – archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę indoeuropiečių prokalbės ypatybių, lietuvių kalba yra vienintelė gyvoji kalba, kurią galima paaiškinti tiesiogiai remiantis bendrųjų indoeuropietiškųjų formulių sistema. Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines tarmes: aukštaičių ir žemaičių. Dabartinė bendrinė lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių kauniškių šnekta, iš visų lietuvių kalbos šnektų ji senoviškiausia. Lietuvių kalboje yra 45 priebalsinės ir 13 balsinių fonemų (įskaitant ir vartojamas tik skoliniuose). Būdingos minkštųjų ir kietųjų priebalsių poros, skiriamas balsių ilgumas. Kirtis – laisvas, tariamos priegaidės, tačiau rašte kirtis ir priegaidės paprastai nežymimi. Morfologiškai lietuvių kalba yra fleksinė. Sintaksė pasižymi palyginti laisva žodžių tvarka, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje – SVO (veiksnys – tarinys – papildinys). Žodyno daugumą sudaro veldiniai, tarp skolinių vyrauja slavizmai ir germanizmai. Kalba užrašoma papildyta lotynų abėcėle, vartojamos 32 raidės.

Carte

Article premier de la déclaration universelle des droits de l'homme

Article premier de la Déclaration universelle des droits de l'homme (voir le texte en français) 1 straipsnis Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems suteiktas protas ir sąžinė ir jie turi elgtis vienas kito atžvilgiu kaip broliai.

Alphabets

  • alphabet latin

Bibliographie

type : Document

Some denotational properties of the independent partitive genitive in Lithuanian Serzant, Ilja A. 2013

  • Auteur : Serzant, Ilja A.
  • Date de création :
  • Référence bibliographique : Serzant, Ilja A. 2013. Some denotational properties of the independent partitive genitive in Lithuanian. (unpublished).
type : Document

Lithuanian Grammar Ambrazas Vytautas and Geniušienė, Emma and Girdenis, Aleksas and Sližienė, Nijolė and Tekorienė, Dalija and Valeckienė, Adelė and Valiulytė, Elena 2006

  • Auteur : Ambrazas Vytautas and Geniušienė, Emma and Girdenis, Aleksas and Sližienė, Nijolė and Tekorienė, Dalija and Valeckienė, Adelė and Valiulytė, Elena
  • Editeur : Institute of Lithuanian Language
  • Date de création :
  • Référence bibliographique : Ambrazas Vytautas and Geniušienė, Emma and Girdenis, Aleksas and Sližienė, Nijolė and Tekorienė, Dalija and Valeckienė, Adelė and Valiulytė, Elena. 2006. Lithuanian Grammar. 2nd edn. Vilnius: Institute of Lithuanian Language. 804pp.
type : Document

Lithuanian Grammar Ambrazas, V. 1966

  • Auteur : Ambrazas, V.
  • Date de création :
  • Référence bibliographique : Ambrazas, V. 1966. Lithuanian Grammar. (X.)
type : Document

na 1955 Lithuania

  • Date de création :
  • Référence bibliographique : Maciuika, B. V. (ed.) 1955. Lithuania.
type : Document

Arendt, Carl 1863 Ausführliches Sach- und Wortregister zur zweiten Auflage von Franz Bopp's Vergleichender Grammatik des Sanskrit, Send, Armenischen, Griechischen, Lateinische, Litauischen, Altslavischen, Gothischen und Deutschen

  • Auteur : Arendt, Carl
  • Editeur : Dümmler
  • Date de création :
  • Référence bibliographique : Arendt, Carl. 1863. Ausführliches Sach- und Wortregister zur zweiten Auflage von Franz Bopp's Vergleichender Grammatik des Sanskrit, Send, Armenischen, Griechischen, Lateinische, Litauischen, Altslavischen, Gothischen und Deutschen. In Bopp, Franz (ed.) Berlin: Dümmler.

Some denotational properties of the independent partitive genitive in Lithuanian Serzant, Ilja A. 2013

  • Auteur : Serzant, Ilja A.
  • Date de création :
  • Référence bibliographique : Serzant, Ilja A. 2013. Some denotational properties of the independent partitive genitive in Lithuanian. (unpublished).

Lithuanian Grammar Ambrazas Vytautas and Geniušienė, Emma and Girdenis, Aleksas and Sližienė, Nijolė and Tekorienė, Dalija and Valeckienė, Adelė and Valiulytė, Elena 2006

  • Auteur : Ambrazas Vytautas and Geniušienė, Emma and Girdenis, Aleksas and Sližienė, Nijolė and Tekorienė, Dalija and Valeckienė, Adelė and Valiulytė, Elena
  • Editeur : Institute of Lithuanian Language
  • Date de création :
  • Référence bibliographique : Ambrazas Vytautas and Geniušienė, Emma and Girdenis, Aleksas and Sližienė, Nijolė and Tekorienė, Dalija and Valeckienė, Adelė and Valiulytė, Elena. 2006. Lithuanian Grammar. 2nd edn. Vilnius: Institute of Lithuanian Language. 804pp.

Lithuanian Grammar Ambrazas, V. 1966

  • Auteur : Ambrazas, V.
  • Date de création :
  • Référence bibliographique : Ambrazas, V. 1966. Lithuanian Grammar. (X.)

na 1955 Lithuania

  • Date de création :
  • Référence bibliographique : Maciuika, B. V. (ed.) 1955. Lithuania.

Arendt, Carl 1863 Ausführliches Sach- und Wortregister zur zweiten Auflage von Franz Bopp's Vergleichender Grammatik des Sanskrit, Send, Armenischen, Griechischen, Lateinische, Litauischen, Altslavischen, Gothischen und Deutschen

  • Auteur : Arendt, Carl
  • Editeur : Dümmler
  • Date de création :
  • Référence bibliographique : Arendt, Carl. 1863. Ausführliches Sach- und Wortregister zur zweiten Auflage von Franz Bopp's Vergleichender Grammatik des Sanskrit, Send, Armenischen, Griechischen, Lateinische, Litauischen, Altslavischen, Gothischen und Deutschen. In Bopp, Franz (ed.) Berlin: Dümmler.

Codes de langue

SOURCE Code URL
code iso 639-1 de la langue lt
Code iso 639-2 lit
Code iso 639-3 lit